purpsoti

purpsóti, pur̃pso, -ójo intr. šnek. 1. tingiai, pasipūtus sėdėti, tupėti, gulėti, kiurksoti: Atsisėdęs ant suolo, ir pur̃pso, pakabinęs gurklį Ps. Pasipušinus svočia ir pur̃pso, t. y. sėdi J. Pur̃pso papykus kai papuža, nenori kalbėti Šmn. Ką jis veiks – pur̃pso pas pečių Vlkv. Ko purpsaĩ gryčioj, ko neini į lauką! Upt. Ko tu purpsai ir purpsai atsisėdęs, eik prie darbo! Ps. Nenori, nereik – lei sau pur̃pso! Jnšk. Ko čia purpsaĩ – lėk gult! Mžš. Pur̃pso lyg marti pūkuose VšR. Šalia jo purpsojo balta suknele jauna moteris ir žiūrėjo į jį lyg į kokį dievaitį J.Marc. Škec, bjaurybe, ko purpsaĩ an stalo! Ds. Škač, tu bjaurybe, nepurpsojusi! LMD(Sln). Meski ją už tvoros, tegu ji te purpsai JV769. Ko čia purpsai kai pelų maišas! Kair. Sėdž bernelis už stalelio, kaip pelėda purpso LTR(Šl). Višta pur̃pso pasipūtus, neina lesti Pc. Kažin, kame tos vištos šį vakarą pur̃pso? Skd. Aukštamsiam beržioke rytas vakaras pur̃pso varna Lkm. Balandis sau i pur̃pso atsistojęs ant laktos Kž. 2. būti papurusiam: Nenugenėtos šakutės purpso kaip kokio pasipūtėlio paukščio plunksnos rš. Ant galvos ne kunigaikščio kaupokas, tik lapinė kepurė purpsojo V.Piet. Mergaitėm ant galvų kaspinai tik purpso Mrj. | Kur ne kur plėstrai [sniego] pakriūtose pur̃pso BM418. 3. būti storam, riebiam: Skruostai vaiko purpso, o kūnas vienok liesas J. Raudonumėlis, skaistumėlis skruostų – purpso, jau atsigavo, o kūnas vieni kaulai J. \ purpsoti; įsipurpsoti; išpurpsoti; prapurpsoti